JUOZAS TUMAS- VAIŽGANTAS

    Juozas Tumas-Vaižgantas yra vienas iš didžiųjų lietuvių rašytojų. Tai iškili ir tauri asmenybė, didelių meninių kūrinių kūrėjas. Vaižganto kūrybinis palikimas yra gausiausias tarp jo meto rašytojų.
   

Juozas Tumas gimė 1869 m. rugsėjo mėn. 20 d. Malaišių kaime, Rokiškio apskrityje, ūkininko šeimoje. Tėvų bei tėviškės aplinka suteikė J.Tumui-Vaižgantui nepaprastai turtingą kalbinį bei etnografinį paveldėjimą, ugdė individualumo bei savarankiškumo pajautimą, meilę žmonėms bei gyvenimo optimizmą. Pradžios mokyklą Kunigiškiuose J.Tumas baigė per 2 metus ir 1881m. įstojo į Daugpilio realinę gimnaziją. Gimnazijoje vyraujanti pozytivystinė, laisvamaniškoji dvasia J.Tumo stipriau nepaveikė. Tautinę sąmonę ugdė "Aušra", rusų klasikų literatūra paskatino literatūriniam darbui. 1888 m. jis baigė gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Kauno kunigų seminariją. Seminarijoje J.Tumas įsijungė į tautinį darbą, dalyvavo lietuvių klierikų patriotų slaptoje Lietuvos Mylėtojų Draugijoje, šv. Kazimiero draugijoje, pradėjo literatūrinį darbą.

Juozas Tumas - Vaižgantas (1869 - 1933)

1893 m. Vaižgantas baigė seminariją ir buvo įšventintas kunigu. 1894 m. paskirtas vikaru į Mintaujos lietuvių parapiją. Dėl nesutarimų su vietiniais kunigais, 1895 m. jis buvo perkeltas į Žemaitijos gilumą - Mosėdį. Čia prasidėjo didžioji J.Tumo patriotinė veikla. Jis buvo vienas iš "Tėvynės Sargo" organizatorių, redaktorių ir platintojų. 1898 m. J.Tumas buvo perkeltas vikaru į Kulius. 1900 m. pradėjo leisti žurnalą inteligentams "Žinyčia". 1901 m. J.Tumas buvo perkeltas į Micaičius. Čia jo lietuviškai veiklai susidarė opozicija iš lenkininkų, kurie apskundė J.Tumą dvasinei vyresnybei. Skundas buvo apsvarstytas, ir J.Tumui buvo uždrausta rašyti į laikraščius be vyskupų leidimo. 1902 m. J.Tumas buvo iškeltas į Vadaktėlius. Vadaktėliuose J.Tumas sulaukė lietuvių spaudos grąžinimo. Dalyvavo Vilniaus Seime, kūrė lietuviškas mokyklas, organizavo lietuvišką valsčiaus savivaldybę.

 
    1906-1911 m. J.Tumas gyveno Vilniuje, dirbo "Vilniaus žinių" (1907), "Vilties" (1907-1911), "Ryto garso" (1914) redakcijose.
    1911 m. J.Tumas buvo paskirtas Laižuvos klebonu. Po įtemptų metų žurnalistinio darbo, užsimojo literatūriniam darbui, bet tais pačiais metais išvyko į Ameriką "Saulės" draugijos reikalais. Ten jis buvo tris mėnesius. Grįžęs į Lietuvą, parašė knygą apie emigrantų gyvenimą. 1914 m. J.Tumas buvo atleistas iš Laižuvos klebono pareigų, išvyko į Rygą, kur dirbo "Rygos garso" redakcijoje. 1915 m. J.Tumas buvo pakviestas į Petrapilį - į centrinį lietuvių komitetą nukentėjusiems nuo karo šelpti. Petrapilyje įsijungė ir į politinę veiklą: įkūrė Tautos Pažangos partiją, dalyvavo Petrapilio lietuvių seime, pasaulio lietuvių konferencijoje Stockholme.
    1918 m. J.Tumas grįžo į Lietuvą. Vilniuje įsijungė į lietuvių komitetą nukentėjusiems nuo karo šelpti, redagavo "Lietuvos aidą". 1919 m. jis pradėjo leisti laikraštį "Nepriklausoma Lietuva". 1920 m. J.Tumas persikėlė į Kauną. Čia buvo paskirtas Vytauto Didžiojo bažnyčios rektoriumi, kuriuo išbuvo iki 1932 m. Antros pagrindinės J.Tumo pareigos Kaune buvo darbas universitete: 1922-1929 m. dėstė lietuvių literatūros istorijos paskaitas. 1929 m. suteiktas garbės daktaro laipsnis. Be šių pagrindinių pareigų J.Tumas buvo daugelio organizacijų nariu, aktyviai dalyvavo kultūrinėje, visuomeninėje, politinėje veikloje, redagavo žurnalus, rašė grožinės literatūros kūrinius, publicistinius straipsnius. J.Tumas mirė 1933 m. balandžio 29 d. Kaune, palaidotas Vytauto Didžiojo bažnyčioje.