KULTŪROS NAMAI

„Kupiškėnų vestuvių“ ir režisieriaus Povilo Zulono jubiliejus

Vaizgantui skirti renginiai

Padainuokime suėję

Vasario 16-oji Žaliojoj
Atidengiant memorialinę lentą B. Buivydaitei
Prie koplytstulpio Stepui Zobarskui

Kaimo šventėse

Keturių Utenos apskrities seniūnijų – kaimynių dienose

Buivydiškėse, Trakų Vokėje, Vilnijos lietuvių šventėje Mokytojų namuose

Joninės Kamajuose
Koncertas Salose
„Linksmoji armonika“ Utenoje
Koncertai Vyžuonose, Kavarske, Troškūnuose ir kitur

Žolinė Zarasuose
Pakermošė Antalieptėje

Bėk bėk, žirgeli
Respublikinės žirgų lenktynės Dusetose
Rajono seniūnijų dienos

Madonos dainų šventėje
Tarptautinėje šventėje (Anykščiuose) „Ežerų sietuva“
Anykščių miesto šventėje

Pasaulio lietuvių dainų šventė „MES 2003“

Ataskaita už 2001 - uosius metus
Ataskaita už 2002 - uosius metus

Trumpai apie Kultūros namus
į viršų

Kad Lietuva žinotų ir neužmirštų Vaižganto krašto - Svėdasų, tuo užsiima kultūros namai. Kultūros namams vadovauja direktorė, pagal išsilavinimą chorvedė ir muzikantė Rožė Lapienienė. Taip pat dirba du meno vadovai: Vilius Lapienis ir režisierė Danutė Mažliokaitė. Dabar kultūros namuose yra veikiantys, dirbantys, kuriantys su labai dideliu noru tokie meno mylėtojų kolektyvai: Folklorinis ansamblis, dainuojantis Svėdasų krašto autentiškas liaudies dainas bei romansus; kaimo kapela; moterų vokalinis ansamblis; vyrų vokalinis ansamblis; mišrus vokalinis ansamblis, kuris dainuos ir klasikinę muziką; vokaliniai duetai; solistas. Taip pat yra vaikų teatras-studija (2 grupės: mažesni ir paaugliai), mėgėjų teatras, skaitovai. Repeticijos vyksta (beveik) kiekvieną dieną, kultūrinis gyvenimas verda. Nė viena Velykinė šventė, Svėdasų miestelio ar rajoninė šventė neapsieina be mūsų kolektyvų pasirodymų. Šiuose kolektyvuose dalyvauja daug miestelio gyventojų (apie 50). Nors gyvename labai sunkiais, finansine prasme laikais, tačiau šitie žmonės ateina dainuoti, groti, vaidinti visai nelaukdami ir neprašydami finansinės paramos, bet atsigauti dvasiškai, pabendrauti, pabūti kartu. Juk į bet kokius susitikimus renkasi panašių pomėgių žmonės.

Pvz., Folkloro ansamblis prieš keletą metų atšventė savo 50 metų jubiliejų. Yra ir dainininkė, pasakorė, kuri visus 50 metų pasišventusiai lanko kultūros namus. Tai Fausta Palskienė. Ta proga ansamblis padarė įrašus valstybiniame radijuje. Dabar mūsų dainas per radiją girdi visa Lietuva. Taip pat išleidome įrašų kasetę. Mūsų kolektyvai su koncertais yra apvažiavę daug Lietuvos vietų. 1990 m. dalyvavome Respublikinėje Dainų šventėje Vilniuje. Taip pat 1999 m. tarptautiniame folkloro festivalyje ,,Baltika-99“. Koncertavome Madonoje (Latvijos resp.), Vilnijos krašte (Trakų Vokėje), Rokiškio, Kupiškio, Utenos, Zarasų ir kt. rajonuose. Kasmet važiuojame į Dusetas koncertuoti ant Sartų ežero per arklių lenktynes, į Kamąjus ,,Kuc, kuc, Kamajuos“ festivalį. Anykščių rajone nėra nė vienos šventės, kurioje nedalyvautų vienas ar kitas mūsų kolektyvas. Tai ir folkloro šventės, rengiamos kasmet, ,,Padainuokime suėję“; ,,Seniūnijų dienų koncertai“; vaikų teatrų šventė ,,Pažaiskime teatrą“; kiekvienais metais rengiama ,,Bėk bėk, žirgeli“ šventė, kurioje dalyvauja ir folklorinis ansamblis, ir kapela, ir mėgėjų teatras; keturių seniūnijų dainų šventės; tarptautinė folkloro šventė ,,Ežerų sietuva“; šventė, skirta ,,pasauliniam anykštėnų suvažiavimui“. Anykščių rajone, turbūt, nėra tokio miestelio ir kaimo, kur nebūtų grojusi Svėdasų kultūros namų kaimo kapela ir nedainavę ansambliai. Daug dėmesio skiriame teatrui. Pvz. Vaikų teatras-studija, per 5 metus yra pastačiusi šiuos spektakliukus, kuriuos matė ne tik svėdasiškiai, bet ir rajono gyventojai:
    „Raganiukė“ (inscenizacija pagal O. Provslerį)
    „Kvailių kaimas“ (inscenizacija pagal R. Salolą
    „Skruzdė Atsiskyrėlė“ (J. Marcinkevičius)
    „Kalėdos - linksmas metas“ (kalėdinis spektaklis pagal liet. l. pasakas)
    „Pragiedrulių žemė“ (folkloro spektaklis pagal J. Tumą-Vaižgantą)
    „Iš kiemo gyvenimo“ (pagal J. Erlicką)
    ,,Mažasis princas“ (de Sent-Egziuperi)

Mėgėjų teatras, kuriame vaidina suaugę, mylintys teatrą, žmonės, pastatė šiuos spektaklius:
    „Sunki našta“ (St. Rudalevičiūtė)
    „Savaitgalio romanas arba Palangos Liūtas“ (K. Saja)
    „Keliu, kuriuo namo šaukiu... “ (poezijos spektaklis pagal J. Marcinkevičių)
    „Namai - pragarai“ (J. Tumas-Vaižgantas)

Svėdasiškiai meno mylėtojai po spektaklio

Respublikinėje skaitovų šventėje ,,Verdenė-98“ mūsų skaitovė V. Rimšienė pateko į Respublikos geriausių skaitovų šešetuką, skaitydama J. Meką.
Organizuojame kiekvienais metais festivalį, skirtą Tarptautinei Teatro dienai paminėti. Į šventę suvažiuoja teatrai ne tik iš Anykščių rajono, bet ir is aplinkinių raj.
Su vokaliniais ansambliais dalyvaujame kiekvienais metais rengiamame vokalinių ansamblių vakare ,,Pavasario versmė“.
Kapela groja įvairiuose kaimų susirinkimuose, įvairiose vakaronėse ir vakaruškose.
Be mūsų meno mylėtojų kolektyvų pasirodymo nepraeina nė viena valstybinė šventė, nė vienas pakermošys.
O jaunimui kiekvieną šeštadienį, išskyrus Adventą ir Gavėnią, darome šokių vakarus. Ateityje bandysime kviesti pasišokti ir vyresnius žmones.

Nuo 1987 m. folkloriniam ansambliui vadovauja Rožė Lapienienė. Tada dainavo tik dvylika moterų. Tai Fausta Palskienė, Stasė Beleckienė, Petrutė Dagytė, Antanina Gineikienė, Stasė Karūžienė, Marytė Butkuvienė, Aldona Paršiukaitė, Virginija Eigėlienė, Genė Martinonienė, Aldona Matiukienė, Genė Lapienienė, Liuda Davainienė.
Moterys dainavo lietuvių liaudies dainas, taip pat ir romansus. Faustos Palskienės, Liudos Davainienės, Petronėlės Dagytės, Stasės Karūžienės ir kitų dainininkių atmintyje ir dainų sąsiuviniuose daugybė senovinių dainų: „Kukuoja gegutė“, „Aušta aušrytėla“, „Mano kiemely augo liepela…“, „Neverk motinėle“, „Eik, sesute, darželin“, „Stovi eglala“ ir kt. Dainuoja šias, mokosi naujų dainų: „Augin tėvas du sūneliu“, „Užugdė močiūtė“,„Kad sulaukčia vėlaus vakarėlio…“ ir kt. Repeticijos moterims – tai pareiga, bet ne sunki, o maloni. Visos jų laukia, noriai lanko ir… dainuoja, dainuoja.
Vėliau, pradėjus ruoštis Respublikinei dainų šventei, ansamblį papildė nauji nariai: Algis Krasauskas, Marijonas Sadzevičius, Vytautas Karūža, Vaclovas Budreika, Albertas Banys, Bronė Banienė, Vilius Lapienis, Valė Šatkuvienė, Vanda Banienė, Ana Žvirblienė, Vladas Šablevičius, Vida Jagienė, Vanda Mikšienė.
Moterys siūdinasi tautinius drabužius, nes ne visos juos turėjo. Pačios siuvinėja, puošia palaidinukes, skarytes, prijuostes.
Ansamblis labai sėkmingai pasirodė Rokiškyje vykusioje apžiūroje, skirtoje atrankai į respublikinę Dainų šventę.

1990 m. Respublikinė dainų šventė
į viršų

Ruošdamasis Respublikinei dainų šventei ansamblis intensyviai repetuoja. Pirmoji Respublikinė dainų šventė atkurtoje Nepriklausomoje Lietuvoje! Nuotaika pakili. Daugelis ansambliečių garbaus amžiaus, nemažas būrelis ir jaunesnių, tačiau vienas tikslas – meilė lietuvių liaudies dainai sujungia visus.
Ir štai svėdasiškių ansamblis Vilniuje. Įspūdinga eisena į Sereikiškių parką, gausybė žiūrovų. Čia pat ir mūsų vyriausi žmonės: Algirdas Brazauskas, Vytautas Landsbergis, Kazimiera Prunskienė ir kiti bendrame rate su saviveiklininkais traukia smagią dainą, šoka polką…
Iš Sereikiškių parko einame būriu koncertuoti į Katedros aikštę, o su mumis, pritardami dainai „Lietuva“ plaukia būriai žiūrovų.

Lietuva – baltas rankšluostis skrynioj,
Drobės takas sode obelų…
Lietuva – tai smūtkelis parimęs,
Kelio vingis, kuriuo pareinu…

Tad ir einame visi – su Lietuva, į Lietuvą…

„Kupiškėnų vestuvių“ ir režisieriaus Povilo Zulono jubiliejus
į viršų

Šventės dalyvius pasveikinome daina, nuoširdžiais žodžiais, jubiliatą apjuosėme tautine juosta, įteikėme gėlių, o „vestuvininkams“ mūsų ansamblio dalyvė Liuda Davainienė įteikė jos pačios keptą didžiulį tortą.

Jums atvežėm dvasią iš Vaižganto žemės,
Nuo Alaušo, Beragio, Jaros, Svėdasų pušynėlių žalių,
Iš smėlio kalnelių, palaukių, sodybų, ir liepų senų
Iš ten, kur stiprybės kiekvienas sau semias…

Jūs gi, mieli susiedėliai, iš savosios žemės pasiėmėte tiek stiprybės, tiek meilės savo krašto dainoms, papročiams, padavimams, jog surinkote šių gražiausių lobių kraičio skrynią. Ir tą brangiausią dvasios turtą jau 25-eri metai dalijate visiems – visai Lietuvai (ir ne tik jai). O toji jūsų lobių skrynia neišsenka, bet dar naujai pasipildo.
Dėkui Jums už Jūsų jaunatvę, nenuilstamą triūsą, už Jūsų gerumą ir širdžių šilumą, nuo kurios sušyla visų mūsų širdys.
Linkime Jums kuo geriausios kloties, stiprios sveikatos ir ilgiausių metų. Linkime sulaukti auksinio Jūsų vestuvių jubiliejaus.
Ir tegu Dangaus palaima lydi Jūsų prasmingas dienas.

VAIŽGANTUI SKIRTI RENGINIAI

Vaižganto tiltas per Šventąją Žaliojoj
į viršų

1930 m. Vaižganto rūpesčiu imta statyti tiltas per Šventąją. Turėklų šonuose įmontuoti skulptoriaus J. Zikaro darbo Vaižganto bareljefai. Tačiau jie neišlikę.
Ruošiantis Vaižganto 120-sioms metinėms buvo atkurti šie bareljefai. Jų eskizus išsaugojo skulptoriaus dukra Alytė Zikarienė. Į šventę vyko nemažas būrys žymių Lietuvos žmonių: prof. Česlovas Kudaba, dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, rašytojas Juozas Baltušis ir kt. Renginį gražiai papuošė mūsų ansamblio atliekamos dainos: „Lietuva, brangi!“, „Yra šalis, kur upės teka“, „Gieda gaideliai rytelį“, „Vai ko nusižvengei, bėrasai žirgeli?“ ir kitos.
Rugsėjo mėnesio 20 d. – Vaižganto gimtadienis. Jį paminėti ruošiamasi Svėdasuose ir Malaišiuose. Ansamblis dainuoja daugiausia lietuvių liaudies dainas – Vaižganto mėgtas – apie linus „Ant aukšto kalnelio prie vieškelėlio“, „Pasėjau linelį“ ir kt. Todėl Vaižganto jubiliejaus dieną buvo dainininkai pakviesti į Malaišius, prie paminklo Juozui Tumui-Vaižgantui ir ten sutiko atvykusius garbius svečius. Dainavome ir Vaižganto mokyklos-muziejaus kieme prie atstatyto kryžiaus.
Birželio mėnesį jau eilę metų Svėdasuose vyksta Vaižganto skaitymai. Pirmą kartą jie vyko 1991 metų birželio 12 d. ir buvo skirti Draugijos Lietuvai pagražinti 70-mečiui. Dalyvavo akademikas Alfonsas Merkys, rašytojas Rimantas Budrys, aktoriai Stefa Nosevičiūtė, Tomas Vaisieta, Perlis Vaisieta. Tarp skaitomų Vaižganto kūrybos ištraukų skambėjo mūsų ansamblio atliekamos dainos „Augin tėvas“, „Užugdė močiūtė“, „Mano kiemely augo liepelė“ ir kitos.
Šiuo metu Vaižganto skaitymai vyksta prie Alaušo, dalyvauja aktoriai, visuomenės veikėjai, rašytojai (A. Baltakis, F. Jakšys, T. Vaisieta, Angelė Vyšniauskaitė, Just. Marcinkevičius…). Skaitymuose prie Alaušo visuomet skamba mūsų ansamblio dainos, paįvairindamos rašytojų ir aktorių meninį žodį. Renginio organizatoriai – Lietuvai pagražinti draugija – 1921 metais įkurta Juozo Tumo-Vaižganto. Dabar jai vadovauja Vilniaus miškų urėdas Juozas Dingelis, o garbės pirmininkas – monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, visada atvykstantis į Vaižganto skaitymus, labai mylintis ir vertinantis Vaižganto kūrybą.
Gražūs Vaižganto skaitymų pavakariai prie Alaušo, kai ežero bangomis nuvilnija mūsų ansamblio atliekamos dainos, prie jų prisijungia į šventę atvykę kupiškėnai su savo smagiomis dainomis, rateliais, šokiais.

Padainuokime suėję
į viršų

Kiekvienais metais sausio mėnesio antrojoje pusėje vyksta rajono folklorinių ansamblių šventės „Padainuokime suėję“. Pirmoji šventė vyko Debeikiuose (prieš šešerius metus). Tai labai populiari šventė, visuomet sutraukianti daug žiūrovų ir folklorinių kolektyvų. Mūsų ansamblis dainavo „Padainuokime suėję“ šventėse Debeikiuose, Troškūnuose, Anykščiuose, Svėdasuose, Burbiškyje. Folkloro šventėms buvo siūloma ir dainų tematika: apie darbą, apie žirgelį, karo dainos, meilės ir jaunimo dainos ir kt. dainavome dainas: „Šių naktelį miego nemiegojau“, „Aušta aušrela“, „Tykus vakars be vėjo“, „Kas subatos vakarėlį, nedėlios rytelį“, „Papūtė vėjelis iš visų šalių“. Po oficialaus pasirodymo bendroje vakaronėje taip pat skambėjo įvairiausios dainos, rateliai-žaidimai ir šokių melodijos.
Ypač nuotaikinga folkloro šventė vyko Troškūnuose, vienuolyno salėje. Smagu dainuoti, kai pritaria žiūrovai, kai nėra abejingų liaudies dainai.

Vasario 16-oji Žaliojoj
Atidengiant memorialinę lentą B. Buivydaitei
Prie koplytstulpio Stepui Zobarskui
į viršų

Atgimimo metais 1990 vasario 16 d. Žaliojoje prie Rimkų kryžiaus vyko Nepriklausomybės dienos minėjimas.

Ateina į pasaulį žmonės, praeina jiems skirtą žemės vieškelio atkarpą ir vėl išeina. Tačiau lieka pėdsakai. Vienų vos įžiūrimi, greitai užmaršties dulkėmis užpustomi, kitų ryškūs ir gilūs, amžių vėjų neužlyginami. Juozas Rimkus buvo vedęs Kateriną Nakutytę, vyriausios Juozo Tumo-Vaižganto sesers Marijonos dukrą. Jų šeimoje mėgdavo pasisvečiuoti Vaižgantas. Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui, jis patarė Juozui Rimkui pastatyti jubiliejaus proga paminklą. 1928 m. paminklą pašventino kun. Juozas Tumas-Vaižgantas. Restauruotą paminklą 1990 m. vasario 16 d. atšventino Anykščių dekanas kun. Albertas Talačka.

Skambėjo Lietuvos himnas, giesmės, lietuvių liaudies dainos, dainos Maironio, Prano Vaičaičio ir kt. tekstais.

1990 m. gegužės mėn Svėdasuose vyko dar vienas prasmingas renginys – kukli lentelė pažymėjo namą, kuriame 1895 m. gruodžio 12-ąją gimė vaikų rašytoja Bronė Buivydaitė, ir gatvė aplink skverelį nuo šiol jos vardą turi. Ir šį kartą apsieita be skambių žodžių, tačiau kas sakyta ar dainuota folklorinio ansamblio, be kurio dabar nė vienas didesnis šio krašto žmonių susibūrimas neapsieina, tai iš nuoširdžios svėdasiškos širdies.

1991 m. sausio 30 d. spaudžiant saulėtos dienos šaltukui didelis būrys svėdasiškių, anykštėnų, vilniškių susirinko į Pamalaišio kaimą – rašytojo ir vertėjo Stepo Zobarsko gimtąjį kaimą. Dabar čia nei kaimo, nei praminto tako, nei medžių… Porelė beržų prie kelio, bėgančio per plynų laukų plotus. Rašytojo gimtinės nei ženklo, tik Jubiliejaus išvakarėse iškilęs įspūdingas koplytstulpis ženklins ir primins keleiviui prieš 80 metų čia gimusį ir augusį rašytoją Stepą Zobarską.

Folklorinio ansamblio dainos – neatskiriama renginio dalis. Dainavome prie koplytstulpio, o vakare Svėdasų kultūros namų salėje visi klausėmės rašytojo Vytauto Girdzijausko, M. Mažvydo bibliotekos darbuotojų – svėdasiškių Vytauto Rimšos, Daivos Martinkutės, aktorės Virginijos Kochanskytės, literatūros istoriko Vinco Aurylos, svėdasiškių moksleivių - skaitovų.

KAIMO ŠVENTĖSE

Būtėnų kaimo kryžiaus šventinimas ir kaimo bendruomenės bei kraštiečių šventė.
Paminklo laisvės kovotojams šventinimas Būtėnų kapinėse ir kraštiečių šventė.
Aulelių kaimo bendruomenės šventėje
į viršų

Svėdasiečių ansamblis be daugybės lietuvių liaudies dainų, dainuoja tremtinių dainas, patriotines dainas rašytojų sukurtais tekstais, gieda religines giesmes, todėl neretai kviečiama į kaimų kryžių šventinimo, paminklų atidengimo ir šventinimo iškilmes. Skamba giesmės „Marija, Marija“, „Rūpintojėlio skundas“, „O Kristau, pasaulio valdove“, dainos „Leiskit į Tėvynę“, „Lietuviškos raidės“, „Trys spalvos“, „Aš atsimenu namelį“ ir daugelis kitų.Dalyvavome Būtėnų kaimo ir kryžiaus šventinimo iškilmėse, Aulelių kaimo šventėje. Paminklo Laisvės kovotojams Būtėnų kapinėse atidengimo ir šventinimo iškilmėse, su šauniais būtėniškiais linksminomės bendroje vakaronėje prie Šventosios upės.

Keturių Utenos apskrities seniūnijų – kaimynių dienose
į viršų

Šventės iniciatorė – Vyžuonų seniūnija. Sukvietė į šventę kaimynines seniūnijas, kurias jungia Šventosios upė. Tai dvi Utenos rajono seniūnijos – Vyžuonų ir Užpalių ir dvi Anykščių rajono – Debeikių, Svėdasų. Šventės emblema – keturi laiveliai, plaukiantys Šventosios upe. Laiveliai simbolizuoja seniūnijas, išsidėsčiusias palei Šventąją. Visi dalyviai susirinko prie Žalčio Vyžo stogastulpio. Margaspalvė eisena, seniūnijų vėliavos, linksmos dainos atvedė į šventės vietą – Vyžuonų kultūros namų kiemelį. Užklupus lietučiui, saviveiklininkų pasirodymai tęsėsi kultūros namų scenoje, o smagi vakaronė – vidurinės mokyklos salėje. Mūsų ansamblio dainos gražiai įsiliejo į renginio audinį.

1999 birželį pakvietė Užpaliai. Čia taip pat vyko graži keturių minėtų seniūnijų šventė. Gražiai pasirodė visi dalyviai, ypač maloniai nuteikė užpaliečių kanklininkių programa, kai vienu metu suskambo net 22 kanklės. Dainavo vyžuoniškiai, debeikiečiai… Mūsų ansamblis padainavo nemaža dainų, pagrojo kaimo kapela. Smagią vakaronės dainą tolyn nešė rami Šventosios tėkmė.

Kam sekančiais metais rengti 4 seniūnijų šventę, seniūnai sprendžia burtų keliu.

2000-siais metais burtai lėmė susitikti Debeikių seniūnijoje. Visi laukė nuotaikingos šventės.

Buivydiškėse, Trakų Vokėje, Vilnijos lietuvių šventėje Mokytojų namuose
į viršų

Susidraugavome su Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos darbuotojų etnografiniu ansambliu.
Atgimimo metais buvome pakviesti į Vasario 16-sios minėjimą Buivydiškėse. Sutiko mus su liaudies daina „Oi laukėm, laukėm…“. Vietovėse, kur ilgą laiką neskambėjo lietuviška daina, nesigirdėjo valstybinės kalbos, šventė buvo puiki, gražiai lietuviškai nuspalvinta. Nuoširdžiais aplodismentais klausytojai sutiko mūsų dainuotas lietuvių liaudies dainas, taip pat dainas „Lietuva – tai kalnai ir upeliai“, „Graži tu, mano brangi Tėvyne“ ir daugelį kitų. Buivydiškių etnografinis ansamblis, moksleivių deklamacijos, pedagogų dainos tikrai visiems paliko neišdildomą įspūdį.
Dalyvavome Vilnijos kraštiečių šventėje sostinės Mokytojų namuose, sveikindami vilnijiečius dainomis iš Vaižganto žemės.
1998 m. gruodžio pradžioje vykome koncertuoti į Trakų Vokės vidurinę mokyklą. Salėje mokiniai, mokinių tėvai, pedagogai, svečiai – tik ką baigėsi pirmasis trimestras. Nuoširdūs pasisakymai, mokinukų programa ir mūsų dainos buvo sutikta karštais aplodismentais. O dainą „Trys spalvos“ dainavome drauge su mokiniais – net pradinukai puikiai pritarė mums.
1999 metais vėl dainavome Trakų Vokėje – nuo pirmojo mūsų koncerto užsimezgė nuoširdi draugystė tarp Trakų Vokės ir Svėdasų.

1999 m. vasarą svėdasų saviveiklininkai koncertavo prie Seimo rūmų.

Joninės Kamajuose
Koncertas Salose
„Linksmoji armonika“ Utenoje
Koncertai Vyžuonose, Kavarske, Troškūnuose, Viešintose, Lukonyse (Subačiaus seniūnija), Utenos senelių globos namuose, Oninės Pakalniuose
į viršų

Mūsų ansamblis koncertavo Joninių pakermošyje Kamajuose, Salose, „Linksmosios armonikos“ šventėje Utenoje, Vyžuonose, Kavarske, Viešintose, Lukonyse (Subačiaus seniūnija), keletą kartų Utenos senelių globos namuose, Leliūnų kultūros namuose (Anykščių r.), Vaitkūnuose, visada dainuojame Rasos šventėje prie Alaušo (Svėdasuose) ir kituose renginiuose. Dainuojame prie laužo Sausio 13-sios dieną, ant Barono kalno Juodojo Kaspino dieną…
Įsimintina buvo Oninių šventė Pakalniuose (Utenos r.), kur prie gražuolio Vidinksto ežero susirinko gausus būrys pakalniškių, leliūniečių ir svečių.
Dainavome liaudies dainas, romansus, linksminomės bendroje vakaronėje su nuoširdžiais šeimininkais, kurie Onines pasirinko todėl, kad Joninių metu dažnai lyja lietus, o per Šv. Oną visada giedra. Ir mūsų ansambliečius lydėjo ta giedra Oninių nuotaika, nors ansamblyje ir nėra Onučių.

Žolinė Zarasuose
Pakermošė Antalieptėje
į viršų

1996 metų rugpjūčio mėnesį zarasiškiai pakvietė mus į Žolinės (ir Derliaus) šventę. Renginys vyko miesto aikštėje, gražiai išpuoštoje šeimininkų – floristų. Dainavo, grojo ir šoko Zarasų, Salako ir kiti rajono saviveiklininkų kolektyvai ir mes – svečiai iš Svėdasų. Daug karštų aplodismentų sulaukė mūsų atliekamos dainos „Kukuoja gegutė“, „Ant aukšto kalnelio“, „Užugdė močiūtė“, „Augin tėvas du sūneliu“, „Aušta aušrelė“, „Žalias ąžuolėli“, „Ačiū Dievui“, „Lietuva“ ir kitos.
1999 metų liepos 31 d. Antalieptėje lankėsi Panevėžio vyskupas J. E. Juozas Preikšas, o rugpjūčio 1 vyko Porciunkulės atlaidai. Klebonas kun. J. Tamošiūnas pakvietė mus į atlaidus ir pakermošę.
Neišdildomą įspūdį paliko Šv. Mišių gamtoje betarpiškumas (koplyčioje maža vietos – netilptų visi tikintieji) – giesmės, aukos, Salako klebono kun. Daliaus Tubio pamokslas.
Po Šv. Mišių žmonės klausėsi antalieptiškių koncerto, kapelos ir mūsų ansamblio dainininkų ir muzikantų.

Bėk bėk, žirgeli
Respublikinės žirgų lenktynės Dusetose
Rajono seniūnijų dienos
į viršų

Mūsų dainininkai ir muzikantai kasmet dalyvauja Niūronyse rengiamoje sporto ir meno kolektyvų šventėje „Bėk bėk, žirgeli…“
Spalvinga mugė su tautodailininkų darbų margumynu, žirginio sporto varžybos, įvairūs atrakcionai, renginiai vaikams, klojimo teatro kolektyvų pasirodymai ir folklorinių ansamblių programa šventę daro įdomią, turiningą.
Čia dažniausiai koncertuojame aukštaitiškoje sodyboje arba lauko estradoje. Dainuojame įvairias dainas, bet daugiausia apie žirgelį: „Mačiau bernelį“, „Ko tu žvengi, žirgeli?“, „Šių naktelį“, „Stovi eglala“ ir kitas.

1996, 1997, 1999, 2000-siais metais kolektyvas koncertavo Dusetose (Zarasų raj.) – Respublikinėse žirgų lenktynėse ant Sartų ežero. Gaila tik, kad praėjusiais ir šiais metais žiema pašykštėjo šaltuko – ežero ledas nebuvo toks storas, kad galėtų atlaikyti lenktyniautojų žirgus ir žiūrovus, todėl lenktynės vyko hipodrome. Čia taip pat išsirykiavo ilgos eilės tautodailininkų palapinių, įvairių skanėstų, prekių pavilijonai.
Ir keliolika meno saviveiklos kolektyvų iš Zarasų ir kitų – kaimyninių ir tolimesnių rajonų, taip pat ir nuotaigingasis „Jonis“.
Čia taip pat tiko ir mūsų ansamblio mėgiamos dainos apie žirgelį, smagios kapelos melodijos.

Kas antri metai Anykščiuose vyksta seniūnijų dienos, kuriose dalyvauja visi seniūnijų kolektyvai – Vaitkūnų folkloro ansamblis, Pauriškių saviveiklininkai, kaimo kapela „Alaušas“ ir Svėdasų folklorinis ansamblis, kuris atlieka pagrindinę programą. Dainuojame Svėdasų krašto dainas, grojame svėdasiškių pamėgtas melodijas, kurioms neabejingi ir žiūrovai – anykštėnai.

Madonos dainų šventėje
Tarptautinėje šventėje (Anykščiuose) „Ežerų sietuva“
Anykščių miesto šventėje
į viršų

Jau seniai Anykščių rajonas draugauja su Madonos rajonu Latvijoje. Madonos rajono Dainų šventėje atstovavome Anykščių rajoną. Tai didelė garbė ir atsakomybė. Labai stengėmės, šalia lietuvių liaudies dainų padainavome ir latvių dainą „Gailitis“, pora posmelių latviškai…

Dalyvavom tarptautinėje folkloro šventėje „Ežerų sietuva“, kuri buvo atkeliavusi į Anykščių Dainuvos slėnį, koncertavome Pasaulio anykštėnų suvažiavime, Šv. Onos atlaidų pakermošėje, Anykščių miesto šventėje, kurios vyksta lapkričio pradžioje.

Pasaulio lietuvių dainų šventė „MES 2003“
į viršų

Svėdasų kultūros namų folklorinis ansamblis liepos mėnesį dalyvavo pasaulio lietuvių dainų šventėje „MES 2003“.