Jubiliejui ruoštas, bet neradus rėmėjų taip ir neišleistas fotoalbumas. PDF formate 2,4 MB.
Svėdasai šventė 500-ąjį jubiliejų
Vytautas Bagdonas
Senoliai sakydavo, kad tie, kas per Žolinę nesueina draugėn, nesusitinka,
bus biedni. Jeigu šia išmintimi tikėti, tai
svėdasiškiai turėtų būti labai turtingi. Mat, per Žolinę, rugpjūčio 15-ąją, ir
sekančią dieną miestelyje šurmuliavo minios žmonių. Tomis dienomis buvo minimas
tikrai gražus ir prasmingas jubiliejus - 500-osios miestelio metinės.
Būtent 1503 metų rugpjūčio 15-ąją, patvirtinant žemės nuosavybės teises bajorui
M. Grinkevičiui Užpalių krašte prie Svėdasų kelio, ir buvo pirmą kartą paminėtas
Svėdasų vietovardis.
Svėdasiškiai šventė dvi dienas, čia
būta daugybės renginių ir reginių, apie kuriuos šis fotoreportažas.
Net keturios parodos
Pirmiausia visi ir vietiniai žmonės, ir atvykusieji iš kitur kraštiečiai bei svėdasiškių svečiai turėjo progą apžiūrėti net keturias parodas. Kultūros namų vestibiulyje penkiasdešimties įspūdingų spalvotų fotografijų parodą Gaudžia Alaušo varpas parengė žinomas šalyje fotomenininkas vilnietis Vytautas Ylevičius. Bibliotekos meno galerijoje buvo atidaryta svėdasiškių tautodailininkų ir profesionalių menininkų darbų paroda. Čia eksponuojami Karolio Širvinsko, Romualdo Tarabildos, Juozo Davainio, Donato Šilinio, Vaclovo Merkio, Rūtos Mackevičiūtės-Smalskienės, Jono Kasčio, Linos Kastytės-Macaitienės, Broniaus Grižo darbai. Taip pat bibliotekoje atidaryta vaikų piešinių paroda Mano Svėdasai ir iš privačių asmenų kolekcijos parengta senų fotografijų apie Svėdasus paroda. Šios parodos dar veiks kurį laiką, tad ir po jubiliejaus jas galės apžiūrėti visi to pageidaujantys.
Svėdasai ir svėdasiškiai pagerbti bažnyčioje
Jubiliejiniai renginiai prasidėjo šv.
Mišiomis per Žolinę Svėdasų šv. arkangelo Mykolo parapijos bažnyčioje, kurias
aukojo net septyni dvasininkai, artimai susiję su Svėdasų kraštu. Tai Svėdasų
parapijos klebonas Rimantas Kaunietis, šešiolika metų kunigavęs Svėdasuose,
gerai visiems pažįstamas dabartinis Kupiškio dekanato dekanas kanauninkas Vladas
Rabašauskas, taip pat kurį laiką parapijoje kunigavęs karo kapelionas kapitonas
Jonas Tamošiūnas, Salako, Degučių ir Švedriškių parapijų (Zarasų raj.) klebonas
Vidas Juškėnas. Šv. Mišių aukoje dalyvavo ir svėdasiškis Kauno Palemono
parapijos vikaras vienuolis selezietis Ričardas Banys SDB, buvęs Vyžuonų
parapijos klebonas, dabar Utenos Dievo Apvaizdos parapijos klebonas Henrikas
Kalpokas, ne kartą aukojęs šv. Mišias Svėdasuose, daugeliui svėdasiškių
pažįstamas Pabiržės Švč. Trejybės parapijoje kunigaujantis kanauninkas
jubiliatas Antanas Balaišis, kuris kartu su kitais geros valios žmonėmis prieš
kurį laiką pradėjo atstatyti sovietinių ateistų išgriautą Juozo Tumo-Vaižganto
motinos kapo kapinį paminklą Svėdasų kapinėse. Sveikindami svėdasiškius su
prasmingu jubiliejumi parapijos klebonas Rimantas Kaunietis bei pamokslą sakęs
karo kapelionas kap. Jonas Tamošiūnas linkėjo žmonėms vieningai darbuotis savo
kraštui, išsaugoti tautinį savitumą, visiems siekti dorybės, vienybės, būti
uoliais katalikais ir gražiais darbais ženklinti Svėdasų krašto gyvenimą.
Tautiškai pasipuošę jaunuoliai įnešė į bažnyčią Svėdasų vėliavą, kurios centre
išsiuvinėtas vilniečio dailininko Rolando Rimkūno sukurtas ir praėjusių metų
pabaigoje šalies Prezidento Valdo Adamkaus patvirtintas herbas. Svėdasų vėliavą
su herbu Vaižganto aprašytu Pragiedruliuose Alaušo varpu pasiuvo Svėdasų
sen. Grikiapelių kaime gyvenanti tautodailininkė Egidija Miškinienė. Svėdasų
vėliavą pašventino buvęs šios parapijos klebonas kanauninkas Vladas Rabašauskas,
palinkėjęs, kad šis simbolis visiems primintų miestelio garbingą praeitį ir
skatintų per maldas, Dievo malonę, dorus ir gerus darbus žengti į šviesesnę
ateitį.
Iš bažnyčios minios žmonių patraukė pagrindine
Vaižganto gatve link Nepriklausomybės paminklo. Grojant anykštėnų pučiamųjų
orkestro garsams, šauliai iškėlė miestelyje Trispalvę, o visi šventės dalyviai
turėjo progos apžiūrėti ką tik pašventintą Svėdasų vėliavą, stabtelėti prie
jubiliejui skirto didžiulio akmens, pastatyto buvusios autobusų stotelės
vietoje. Niekas neskubėjo namo. Kas pirko kermošavų lauktuvių, kas bendravo,
ilgokai nesimatę. Paskui visi rinkosi erdviuose kultūros namuose.
Apdovanojimų lietus, sveikinimų jūra...
Pasigėrėję ką tik pašventinta Svėdasų
vėliava, pasiklausę orkestro melodijų, prisipirkę kermošavų lauktuvių,
svėdasiškai ir jų svečiai rinkosi į kultūros namų salę. Erdvi salė šį kartą vos
galėjo sutalpinti visus, norinčius dalyvauti iškilmingame Svėdasų jubiliejaus
minėjime. Daugybė žmonių būriavosi ir vestibiulyje, ir net lauke. O jau svečių,
svečių kiek privažiavo! Tarp jų galėjai matyti seimo narius prof. Vytautą
Landsbergį, Rasą Juknevičienę, Antaną Baurą, rajono merą Darių Gudelį, vicemerą
Sigitą Obelevičių, aktorius Tomą Vaisietą, Ferdinandą Jakšį, fotomenininkus Oną
Pajėdaitę, Vytautą Ylevičių, etnologę Gražiną Kadžytę, garsųjį alpinistą Vladą
Vitkauską, Vaižganto giminaitę kaunietę medikę Ireną Nakutytę-Bartusevičienę,
rašytoją Kazį Almeną, žurnalistą ir gamtininką Leonardą Grudzinską ir daugelį
kitų.
Minėjimas prasidėjo scenai skendint žvakių šviesoje,
prie kurių Karaliaus Mindaugo žodžiais iš Justino Marcinkevičiaus dramos
Mindaugas, poetų Antano Baranausko, Antano Vienažindžio ir kitų eilėmis
kreipėsi aktorius Tomas Vaisieta. Svarbiausius Svėdasų miestelio istorijos
faktus, žymesnes datas apžvelgė, daugybę dėmesio vertų dalykų iš miestelio
praeities papasakojo, garsinusių anksčiau ir dabar tebegarsinančių Svėdasus
Lietuvoje svėdasiškių pavardes išvardijo svėdasiškis Anykščių A. Baranausko ir
A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus darbuotojas Raimondas Guobis.
Renginio vedantieji Svėdasų J. Tumo-Vaižganto vidurinės mokyklos direktoriaus
pavaduotoja Žėrutė Semaškienė ir Anykščių kultūros rūmų režisierius Erikas
Druskinas į sceną pakvietė Svėdasų šeimininką seniūną Valentiną Neniškį ir
Anykščių rajono merą Darių Gudelį. Meras, pasveikinęs svėdasiškius su gražiu
jubiliejumi, juokais paskelbė Svėdasus, kurie yra senesni ne tik už Anykščius,
bet dargi ir už gerai žinomą Rusijos miestą Peterburgą, Anykščių rajono
sostine, o vadovavimo rajonui vairą perdavė seniūnui Valentinui Neniškiui.
Meras pasidžiaugė, kad Svėdasų miestelio pagražinimui, patvarkymui iš rajono
biudžeto buvo skirta ketvirtis milijono litų ir pinigai sėkmingai panaudoti,
Svėdasai išgražėjo, atjaunėjo. Meras įteikė Padėkas miestelio vėliavą
pasiuvusiai Egidijai Miškinienei, Vaižganto gimtinės prižiūrėtojams Antanui
Grižui ir Elenai Grižaitei, architektui Broniui Kazlauskui, pedagogei Irenai
Pabarškienei, kraštotyrinio darbo entuziastui Antanui Baliūnui, kanklių meistrui
Juozui Lašui, parapijos klebonui Rimantui Kauniečiui, muziejininkui Raimondui
Guobiui ir kitiems kraštą garsinantiems žmonėms.
Svėdasiškė tautodailininkė Aušra Petniūnaitė
specialiai jubiliejui išaudė progines juostas, kurios buvo skirtos labiausiai
nusipelniusiems Svėdasų krašto žmonėms ir garbingiems svečiams. Tokia pagarba
išreikšta Jotkonių kaimo gyventojui neužilgo pažymėsiančiam garbingą šimtmetį
Pranui Motiejūnui, Kupiškio dekanato dekanui kanauninkui buvusiam ilgamečiui
parapijos klebonui Vladui Rabašauskui, Pabiržės švč. Trejybės parapijos
ganytojui kanauninkui jubiliatui Antanui Balaišiui, aktoriams Tomui Vaisietai ir
Ferdinandui Jakšiui, Seimo nariui prof. Vytautui Landsbergiui, fotomenininkui
Vytautui Ylevičiui, fotoaparato pagalba rašančiam Svėdasų krašto istoriją.
Sveikindamas svėdasiškius jubiliejaus proga Seimo
narys prof. Vytautas Landsbergis sakė, kad anksčiau jam tekdavo ne kartą
pravažiuoti pro Svėdasus, tačiau ilgesniam laikui čia neužsukdavo. Nors gavo ne
vieną kvietimą apsilankyti šalyje tą savaitgaly vykstančiuose renginiuose, bet
pasirinko Svėdasus. Nuo vaikystės dienų jis jaučia meilę ir pagarbą Vaižgantui,
jo kūrybai, tad mielai užsuko pas svėdasiškius, į Vaižganto gimtąjį kraštą.
Svečią sužavėjo jauki bažnyčia, kurioje jis dalyvavo šv. Mišiose. Profesorius
pagyrė svėdasiškius, kad šie jubiliejaus minėjimą sujungė kartu su Žoline
valstybine švente. Dėl tos Žolinės įteisinimo kaip valstybinės šventės buvau
šiek tiek kaltas ir aš, - kalbėjo buvęs Seimo pirmininkas. Priėmėme tuomet
sprendimą padaryti Žolinę valstybine švente, išeigine diena. Valdžia pasikeitė
šalyje, o Žolinė pasiliko...
Myliu Vaižgantą, myliu Malaišius ir visus
svėdasiškius, - taip trumpai ir aiškiai išsireiškė fotomenininkas Vytautas
Ylevičius. Nuoširdžius sveikinimo žodžius tarė Vilniaus anykštėnų sambūrio
pirmininkas Antanas Gudelis, iš Svėdasų krašto kilęs mokslininkas ir literatas
dr. Juozas Lapienis, Seimo narys Antanas Baura, kanauninkai Vladas Rabašauskas
ir Antanas Balaišis. Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas
Dingelis perskaitė šalies Prezidento Rolando Pakso sveikinimą, o ministro
pirmininko Algirdo Mykolo Brazausko sveikinimą perdavė premjero patarėjas
Algirdas Vapšys. Svečias įteikė premjero padėkas seniūnui Valentinui Neniškiui
ir jo pavaduotojui Jonui Matuliauskui, svėdasiškiui aktoriui Ferdinandui
Jakšiui, dr. Juozui Lapieniui. Taip pat premjeras A. Brazauskas Svėdasų
seniūnijai dovanojo dailininko Adomo Varno išeivijoje 1952 m. Nutapyto paveikslo
su Mindaugo karūnavimo vaizdu kopiją. Lietuvai pagražinti draugijos valdybos
pirmininkas Juozas Dingelis, pasveikinęs svėdasiškius su jubiliejumi, šios
draugijos Padėkos raštais už Tėvynės gėrio ir grožio idėjų puoselėjimą,
visuomenės kultūros ir bendruomeniškumo ugdymą apdovanojo Svėdasų
bibliotekininkes Eleną Bublienę ir Violetą Gliaudelienę, girininką Donatą Tuską,
šios draugijos Svėdasų skyriaus vadovę Aldoną Širvinskienę ir kitus
svėdasiškius.
Pasveikinti svėdasiškių atvyko ir Rokiškio rajono
Kamajų seniūnijos seniūnas Vytautas Vilys, Troškūnų seniūnijos seniūnė buvusi
svėdasiškė Janina Dilienė, debeikiečių bendrijos vardu sveikino viena iš
anykštėnų krikščionių demokratų partijos lyderė Aldona Daugilytė, dainą dovanojo
gimtinės žmonėms Kauno kolegijos dėstytoja poetė Aušrinė Peleckienė. Būta ir
daugiau sveikinimų, pagarbos ženklų.
Svėdasiškiams ir svečiams daug puikių muzikinių
kūrinių dovanojo Svėdasų kultūros namų ir Svėdasų J. Tumo-Vaižganto vidurinės
mokyklos meno mylėtojai. (Kolektyvų vadovai Rožė ir Vilius Lapieniai ir mokyt.
Irena Pabarškienė).
Jubiliejinio renginio metu nepamiršta padėkoti
rėmėjams ir visiems svėdasiškiams, kurie kuo nors prisidėjo prie miestelio
tvarkymo, gražinimo...
Tradiciniai Vaižganto skaitymai
Nuo 1991-ųjų Svėdasuose organizuojamas tradicija tapęs renginys Vaižganto skaitymai. Nebuvo pažeista tradicija ir šią vasarą. Lankytasi Vaižganto gimtuosiuose Malaišiuose, Svėdasų krašto muziejuje, veikiančiame Kunigiškių kaime. Vakarop susirinkta į Svėdasų J. Tumo-Vaižganto vidurinės mokyklos stadioną. Čia savo kūrybą skaitė literatai Juozas Lapienis, Donatas Šilinis, skambėjo aktoriaus Tomo Vaisietos skaitomi posmai, toli skardėjo Svėdasų ir Kurklių kaimo kapelų atliekamos melodijos.
Nors balionas ir nepakilo
Mokyklos stadione susirinkusi minia
žmonių šoko, dainavo, gurkšnojo alutį, klausėsi populiarios jaunimo grupės 16
Hz atliekamų kūrinių. Visi nekantriai laukė pakylant oro baliono, kurį
specialiai svėdasiškių šventei atvežė vienas iš oreivių klubo vadovų, šios
srities asas Arvydas Dirmeika su kitais balionų sporto mėgėjais. Tačiau
pučiant stipriam vėjui didžiulio baliono pripūsti ir pakelti nuo žemės nepavyko.
Tačiau nusivilti svėdasiškiams neteko, nes jie ir be oro baliono išvydo puikų
reginį spalvingus fejerverkus, kuriuos dovanojo Svėdasų medžiotojų klubas,
vadovaujamas girininko Donato Tuskos.
Įspūdingai atrodė ir degantis didžiulis laužas bei
penki uždegti mediniai stulpai, simbolizavę penkis Svėdasų šimtmečius.
Mugė, varžybos
Šeštadienio rytmetį Svėdasai vėl šurmuliavo. Čia vyko mugė, kurioje visus linksmino Kamajų sen. Kalvių kultūros namų kaimo kapela. O Svėdasų J. Tumo-Vaižganto vidurinės mokyklos stadione rungtyniavo dviratininkai. Sporto salėje vyko3x3 krepšinio varžybos. Mūsų laikraščiui fizinio lavinimo mokytojas Vytautas Jucys pasidžiaugė, kad sporto mylėtojų irgi netrūko. Išbandyti jėgų krepšinio aikštelėje susirinko ypač daug žmonių, atvyko komandos net iš Anykščių, aplinkinių miestelių.
Prisimintos rezistencijos aukos
Yra Svėdasuose vieta, kur stūksojo kagėbistų ir stribų būstinė. Šalia to namo ant grindinio 1945-1952 metais buvo išmetami išniekintų nukautų partizanų ir jiems prijaučiančių svėdasiškių kūnai. Tą krauju aplaistytą vietą dabar ženklins originalus paminklas iš lauko akmenų. Šeštadienį, rugpjūčio 16-ąją, išsirykiavus šauliams, susirinkus miestelio visuomenei, svėdasiškių svečiams, paminklą rezistencijos aukoms pašventino parapijos klebonas Rimantas Kaunietis. Tas neramias pokario dienas, kraupius įvykius, nekaltų žmonių mirtis prisiminė buvęs mokytojas, dabar ūkininkaujantis Čiukų kaime, Tautvydas Kazlauskas. Kodėl taip buvo niekinami žmonės, kodėl net ir mirusiems neduodavo ramybės budeliai? Matyt, todėl, kad jie jautė artėjant savo galą, juto, kad teisybė, laisvė vistiek nugalės, todėl taip barbariškai ir elgėsi su savo aukomis, - kalbėjo T. Kazlauskas, išreiškęs įsitikinimą, kad tokie kraupūs įvykiai nebepasikartos, o kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimas niekuomet neišblės. Anykščių rajono vicemeras Sigitas Obelevičius pasidžiaugė, kad svėdasiškiai tarp linksmybių, šventinio šurmulio nepamiršo pagerbti rezistencijos aukų, įamžinti jų atminimo. Muziejininkas Raimondas Guobis perskaitė 1922 metais gimusio Svėdasuose partizano šviesios atminties Alberto Milčiuko Tigro eilėraščius, rašytus bunkeryje. Po maldos tolyn nuskriejo giedamų Lietuva brangi, Marija, Marija ir kitų giesmių melodijos, o paminklas pasipuošė gėlėmis...
Kareiviška košė, knygos, diskoteka...
Pagerbus rezistencijos aukas,
pasivaišinus kareiviška koše, svėdasiškiai vėl rinkosi į kultūros namus. Čia
vyko iš Svėdasų krašto kilusio išeivijos rašytojo, vertėjo ir knygų leidėjo
Stepo Zobarsko knygos Ganyklų vaikai pristatymas, susitikimas su Žaros
leidyklos darbuotojais, vaikų ir jaunimo literatūros žinovu prof. Vincu Auryla,
S. Zobarsko kūrybos puoselėtoju, besirūpinančiu jo knygų leidimu kun. Jonu
Kastyčiu Matulioniu, Aulelių specialiosios internatinės mokyklos pedagogu
lietuviškų elementorių vaikams autoriumi Juozu Danilavičiumi.
(Apie šią neeilinę literatūrinę popietę plačiau
papasakosime ateityje viename iš XXI amžiaus numerių, nes pastaruoju metu
pradėtos leisti S. Zobarsko knygos, dažnai pasirodančios apie jį publikacijos
periodikoje, panašūs renginiai parodo sovietmečiu užmiršto rašytojo atgimimą)
Dvi dienas vykusių jubiliejinių renginių kulminacija
buvo šeštadienio vakarą prie Alaušo ežero, kur vyko jaunimo diskoteka.
Šventų Mišių, skirtų Žolinei ir jubiliejui Svėdasų bažnyčioje metu.
Pašventinta Svėdasų vėliava išnešama iš bažnyčios
Svėdasiškius sveikina seniūnas Valentinas Neniškis (kairėje) ir Anykščių rajono meras Darius Gudelis
Nuoširdūs Seimo nario prof. Vytauto Landsbergio sveikinimo svėdasiškiams žodžiai
Anykščių rajono meras tautinę juostą užriša ilgamečiam Svedasų parapijos klebonui dabartiniam Kupiškio dekanato dekanui kanauninkui Vladui Rabašauskui
Prie kompozicijos iš akmenų pagerbiami rezistencinių kovų dalyviai
Seniūnas Valentinas Neniškis džiaugiasi sutikęs savo pirmąją mokytoją 80-metę Anelę Dubietienę, atvykusią į miestelio jubiliejų iš Vilniaus rajono, Riešies. (Svėdasuose mokytoja išdirbo daugiau kaip 40 metų)