Bronė
Buivydaitė (Tyrų duktė) gimė 1895 gruodžio 8 dieną Svėdasuose, smulkaus amatininko
šeimoje, augo Anykščiuose. 1912 m. baigė buhalterijos kursus Kaune, kurį laiką
dirbo prekyboje, 1914 m. baigė Utenos keturklasę mokyklą, 1918 m. Voronežo gimnaziją;
1918 - 1930 m. mokytojavo Skuode, Veiveriuose, Panevėžyje, Anykščiuose. Tarpukario
metais ji išleido tris eilėraščių rinkinius ir kelias prozos knygas, daug rašė
vaikams: eiliuotų padavimų rinkinys "Anykščių baladės" (1930), sukūrė
eiliuotų pasakų, apysakų. Po Antrojo pasaulinio karo (iki 1948 m.) mokytojavo
Alytuje. Sukūrė naujų eilėraščių, perredagavo ir išleido kai kuriuos prozos
kūrinius, skirtus vaikams. Apie 1960 metus ji neteko regėjimo. 1970 m. buvo
priimta nare į tuometinę Lietuvos aklųjų draugiją. Būdama neregė, materialiai
remiama LAD, B. Buivydaitė parašė ir išleido naujų knygų vaikams: apysaką "Pro
vaikystės langą" (1969), "Karklo švilpa" (1972), atsiminimus
"Vargai vartus kilnoja" (1982).
Išleido eilėraščių knygas: ,,Vasaros šnekos (1921), ,,Skudučiai
(1933). ,,Po žilvičiais (1939). Pjeses pasakas: ,,Mėlynasis drugelis (1927),
,,Stebuklingoji radasta (1933), ,,Lapė gudragalvė (1935), parašė libretą K.
Banaičio operai ,,Jūratė ir Kąstytis (pastatyta 1972), romaną ,,Atversti lapai
(1934) ir kt.
"Ilgai žiūrėjau pro vaikystės langą ir rašiau. Prikėliau
iš kapų pažįstamus, gerus, vargšus žmones... Nebepasakosiu, kiek aš su ta vargše
akele vargau, kol parašiau autobiografinę apysaką... Matau viską pro dūmus",
- taip rašė apie save B. Buivydaitė 1976 m. gegužį.
Mirė 1984 m. sausio 29 d., palaidota Anykščiuose.